Header image  
 
  

 
 
 

 
 

SVEIKI APLANKĘ VACLOVO SVETAINĘ

Juodieji serbentai

Apie šį augalą nerašoma senoviniuose papirusuose ir jo neaugino Viduržemio pajūrio antikinės šalys. Tačiau gydomosiomis ir savybėmis jis aplenkė daugelį augalų, kurie vartojami nuo neatmenamų laikų. Serbentas, vaistinis augalas, pirmiausia pradėtas auginti Europoje viduramžiais, o jo savybės buvo ;įverątintos dar vėliau. Juodojo serbento valgomos savybės, pirmą kartą paminėta XVII a. pabaigoje. Juodasis serbentas, matyt, kilęs išEuropos. Manoma, kultūrinis juodasis serbentas atsirado, sukultūrinus laukinį, ir dabar auga Vakarų ir Vidurio Europos šalių.

Serbentas — tai šakotas krūmas (uolaskelinių šeimos). Jo pirštiškai skiautėti, apatinėje ju pusėje yra dervingų liaukelių. Vaisiai — rutuliškos tamsiai violetinųs ar juodos uogos, nusvirusiomis kekėmis. Žydi geguž ės, uogos liepos—rugpjūčio mėnesį. Sviežios saldžios ar rūgščios uogos yra desertinis valgis. Jose 16% cukraus (daugiausia fruktozės), apie 4% organinių rugšcių (citrinos, obuolių ir kt.), kalio, geležies ir kitų mineralinių medžiaž , pektininių (0,2—0,8%), rauginių (0,39%) ir daž inių medž iagų, vitaminų P, B1 ir provitamino A. Juodieji turi kone iš visų uogų ir vaisių vitamino C (iki 400 mg%). Vitaminų ir is perdirbtų uogų pagamintuose produktuose, nors mažiau. Šaldytos uogš skanios, vitaminingos. Iš uogų daromos sultys, morsas, kompotas, uogiene, džemas, tyrėe, marinatai, marmeladai, ivairus konditerijos ir gaminiai. Aromatingi serbentų lapai, juose vitamino C, vartojami prieskonis sudant ir rauginant kopūstus, agurkus, pomidorus. juose yra fitoncidų, daržoves geriau laikosi. Juodieji vartojami ir vynų bei likerių gamybai.

Serbentų uogos ir lapai dž iovinami. Uogos renkamos liepos—rugpjūčio menesį. Vaiskočiai pašalinami ir uogos ant svaraus pakloto ore, po to dziovinamos džiovyklose, pastogėse po skardiniu stogu, rusiškose krosnyse. Dž iovinimo temperatura ne aukštesne kaip 60—65 C. laikomos išdž iovintomis, kai ir lengvai byra. Perdžiovintos uogos labai trapios, lengvai trupa, kvapo ir blogai išburksta — del to jos beveik vaistams. Išdžiovintas uogas galima dežutėse, paketuose, stiklainiuose sausoje, gerai vedinamoje ne ilgiau kaip 2 metus.Lapai ruošiami vasara, nurinkus uogas. Jie džiovinami džiovyklose lauke pavėsyje. Gydymui tinka tokie lapai, kurių išlieka spalva ir kvapas.

Iš „senųjų" gydomųjų juodojo serbento savybių a. pabaigoje labiausiai buvo" sutraukian čiosios ir šlapima varan čiosios. Ir musųlaikų liaudies medicina gydo viduriavimus, skatina šlapimo skyrimąsi ir prakaitavimą. gydoma nuoviru. Tam 20 g uogų stiklinei verdančio vandens, 20—30 min verdama, nukošiama. geriama po 1 valgomaji šauk&ųta 3—4 kartus dienąa. Gydant umias skrandž io ir ž arnų ligas, šalia kitų dietinių valgių duodama juodųjų serbentų kisieliaus, arba sulčių.

Juodųjų serbentų sultis gaminti uždaruose sulčių virimo" puoduose, pagamintuose iš aliuminio, mat jas paprastuose sulčių spaudimo prietaisuose, daugiau žuva vitamino C del ir metalo reakcijos.

Sviežių sulčių geriama, sergant skrandžio ir dvylikapirštes žarnos opalige, su sumažejusiu skrandžio sulčių rugštingumu. Palankiai skrandi veikia ir šviežių lapų bei skystas augalų ekstraktas. Uogų sulčių su ir cukrumi patariama stipriai kosėj ant ir už kimus.

Serbentų ir lapai ypač vertinami puikus vaistas ir kitoms avitaminozems gydyti ju profilaktikai. Sveikiems žmonėms už tenka suvalgyti 15—20 g šviežių uogų, visai parai pakaktų C. Juodieji serbentai skiriasi nuo kitų uogų ir vaisių, turi labai mažai fermentų, ardančių askorbinine rūgšti. Todėl juodųjų serbentų sultys — patikimas nat&į#363;ralaus vitamino C šaltinis visą žiemą ir pavasarį. '

Iš džiovintų uogų gerimai. Namų sąlygomis labai lengva is juodųjųserbentų vitamininga gerima: du valgomieji šaukstšai džiovintu juoduju serbentu uogu užpilama 1—2 stiklinemis vandens, užvirinama, atsaldžius nukošiama. Antpilas išgeriamas 2—4 kartus (pries valgi) per diena. Dažnai vitaminingi antpilai (arbatos) is dviejų ar augalų mišinių. Ju galima nusipirkti vaistineje pasigaminti patiems. Pvz., juodųjų serbentų ir erškečio vaisių lygių dalių mišinio. 1 valgomasis šaukštas miišnio užpilamas 2 stiklinėmis vandens, užvirinamas, leidžiama nusistoti gerai uždengtame inde tol, kol atvės, nukošiama per marlę ir pagal skonį pridedama cukraus. Antpilo geriame po puse stiklinės 3 kartus per dieną. vitamininga arbata iš lygių dalių juodųjų serbentų, aviečių, bruknių lapų ir erškečio vaisių. 2 valgomieji šaukštai šio mišinio užpilami stikline vandens, 10 min, leidžiama nusistoti sandariai uždarytame inde kol atvės, perkošiama per marlę. Pridėjus pagal skonį cukraus, antpilo geriama 2 per dieną po puse stiklinės.

Labai populiari pasidarė nevirta juodųjų serbentų uogienė, joje ištisus gerai išsilaiko vitaminai. Ją gaminti taip: 1 dalį sumaltų ar sutrintų uogų sumaišyti su 2 dalimis cukraus. Uogienė vartojama ir vakare su arbata. Ši uogienė turi vitaminų C (iki 70 mg 100 g) ir P, ja, kaip ir gerimus, patariama valgyti, sergant ir hipertonine liga. Juodieji rekomenduojami, sergant ir kitomis širdies ir kraujagysliųligomis bei kraujuojant. Kartais lapų antpilu arba (1:10) gydomi vaikai vandenės, skrofuliozės, peršalimu (geriama po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus dieną).

Lapų antpilas padeda pašalinti iš šlapimo rūgšties perteklių, todėl jį naudinga gerti (po keletą stiklinių per dieną), sergant podagra ir reumatu, inkstų ir šlapimo pusles akmenlige. lapai varo šlapimą ir reumatą, prancūzų tyrinėtojai aiškina tuo, kad jų lapų liaukutėse yra aliejaus. Sergant sanarių reumatiniais ir podagra, 25 g susmulkintų lapų užplikoma 0,5L verdančio vandens, leidžiama nusistoti 4—6 h ir geriama po 1/2—1 stikline 4—5 per dieną.

Grižti į parduotuvę